Vytautas Kernagis - Ištirpsta sniegas
Ištirpsta sniegas,Saulės šilumoj atbunda gėlės.Jaučiu, kaip plakaŠirdis karštai, ją glosto vėjas.Ir karštą ašarą ant savo skruostoAš pajuntu vėl, bet ją nušluostoAtklydęs vėjas, bet ne tavoTaip švelnios rankos, kurios mylavoApleistą širdį, kuri taip virpaIr trokšta meilės labirintų,Paklysti nori jų ramybės tamsoje.